Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Vokietijos vidaus ir užsienio politika


Vokietijos prekybininkai rengiasi dirbti ir sekmadieniais 
Jolita Venckutė, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 11 20 
Valdininkai pamažu laisvina apribojimų varžtus, tačiau parduotuvių savininkai džiūgauti dar neskuba
Berlyne
Pastorius neslėpė pykčio
Retkarčiais sekmadieniais nusipirkti šokoladuką degalinės parduotuvėje – tai dar nieko bloga. Taip mano Markusas Braueris. Bet sekmadienį eiti pirkti kokio nors namų apyvokos daikto – kur tai matyta! „Aš esu išsigandęs ir pasipiktinęs“, – šitaip apibūdino pastorius M.Braueris sprendimą, kurį praėjusią savaitę priėmė Berlyno miesto parlamentarai. Vokietijos sostinėje, kur iki šiol parduotuvės dirbdavo geriausiu atveju iki 20 valandos, o sekmadieniais visai nedirbdavo, jau kitais metais bus galima apsipirkti gal dešimt sekmadienių per metus. Berlyno žemės evangelikų bažnyčios atstovui spaudai M.Braueriui toks sprendimas primena pragaro vartus. „Sekmadienį reikia melstis, ilsėtis ir mėgautis kultūra. Kam sekmadienį reikia pirkti skalbimo mašiną?“ – klausia jis. Tačiau taip atrodo ne visiems. Daugelis vokiečių, kurie per atostogas Maljorkoje ar Niujorke sužinojo, kaip patogu apsipirkti ištisą parą, netikėdami purto galvą, prisiminę Vokietijoje iki šiol įstatymu reguliuotą parduotuvių darbo laiką.
Berlynas liberalizavo prekybą
Jau ne pirmus metus politikai, prekybininkai ir profsąjungų atstovai ginčijasi, kokiu laiku turėtų dirbti Vokietijos maisto arba kitų svarbių namams prekių parduotuvės. Pagaliau diskusijos pajudėjo iš mirties taško. Tai atsitiko būtent Berlyne, kurį valdo kairiosios partijos – socialdemokratų ir Demokratinio socializmo partijos (buvusių komunistų) koalicija. Ji palaimino visišką laisvę: jau šią savaitę parduotuvėms darbo dienomis bei šeštadieniais leista dirbti ištisą parą. Dešimt sekmadienių per metus parduotuvės atvers duris nuo 13 iki 20 valandos. Bent jau Vokietijoje yra įprasta, kad verslui palankius sprendimus priima dešiniosios partijos. Tačiau būtent verslininkus palaikančioje Bavarijoje tą pačią savaitę politikai nepriėmė šitokio sprendimo: valdančioji Krikščionių socialinė sąjunga nesurinko daugumos balsų. Partijos lyderis Edmundas Stoiberis buvo už tai, kad parduotuvių laikas būtų pratęstas nuo 20 iki 22 valandos. Dabar jis skelbia, kad Bavarija pirmiausia žiūrės, kaip sekasi kitoms žemėms.
Sprendžia atskiros žemės
Vasarą buvo panaikintas įstatymas, draudžiantis parduotuvėms laikyti atviras duris ilgiau negu numatyta. Dabar apie tai, ar liberalizuoti prekybą, sprendžia kiekviena Vokietijos žemė atskirai. Verslininkai jau šiuo metu trina rankas. Dar šiais metais arba 2007 metų pradžioje visos Vokietijos žemės, išskyrus Bavariją, jeigu jos valdžia neapsigalvos, žada leisti pailginti parduotuvių darbo laiką darbo dienomis iki 22 valandos arba visai panaikinti apribojimus. Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Saksonijos-Anhalto žemė jau apsisprendė įjungti žalią šviesą verslininkams ir pirkėjams, norintiems užsukti į parduotuvę vėlai vakare. Tačiau atrodo, kad artimiausiu laiku ne tiktai turistams, bet ir patiems vokiečiams bus sunku susigaudyti, kokia parduotuvių darbo tvarka galioja šalyje – kiekviena žemė darys kaip norės. Liberalizavimo šalininkai gūžčioja pečiais: tokia maišatis gyvuoja jau seniai.
Kartais nesilaiko įstatymų
Iki šiol Berlyne vėlai vakare užsinorėjęs užkąsti, ir nebūtinai restorane, galėdavai nebent nusipirkti garsiosios dešros su kariu. Arba užsukti į naująją geležinkelio stotį, kurioje parduotuvės veikia net iki 23 valandos. Geležinkelio ir autobusų stotyse draudimas dirbti ilgiau negu iki 20 valandos ir iki šiol negaliojo. „Mes galime laikyti parduotuves atviras visą parą“, – teigė žurnalistams Vokietijos geležinkelių bendrovės atstovas spaudai. Tačiau parduotuvėms neapsimoka dirbti visą parą, tad jų nuomininkai paprastai susitaria, kiek laiko dirbs parduotuvės. Dėl įvairiausių įstatymo išimčių kur nors Berlyne visada veikia kokia nors parduotuvė. Kartais parduotuvių savininkai paprasčiausiai nesilaiko įstatymo.
Prekybininkai – atsargūs
Prekybininkai labai džiaugiasi, kad Berlyno meras socialdemokratas Klausas Wowereitis prastūmė jiems palankų senato sprendimą. „Žinoma, smagu, bet mes dar kruopščiai ištirsime, kurias parduotuves laikyti atviras visą parą“, – tvirtina 170 maisto parduotuvių vienijančio tinklo „Edeka“ atstovas Andreasas Laubigas. Dirbti sekmadienį irgi turi apsimokėti. Didžiuosiuose prekybos centruose prekybininkai tikriausiai liks patenkinti, gyvenamuosiuose rajonuose parduotuvės greičiausiai dirbs kaip dirbusios. Vokietijos mažmeninės prekybos atstovas spaudai Hubertusas Pellengahras kol kas dar labai atsargiai vertina ekonominį sprendimo efektą. „Darbo vietų sukūrimo ar ekonominio augimo vajaus vien dėl to, jog parduotuvėms leista dirbti ilgiau negu iki šiol, tikėtis neverta“, – sakė jis. Eksperimento tvarka dirbti ilgiau negu iki šiol jau buvo leista vasarą, kai Vokietijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Pinigų lietaus, kurio tikėjosi prekybininkai, nebuvo. Didesni prekybos namai ruošiasi iš pradžių atverti duris iki 22 valandos, kai kurie tik ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais – juk naujasis įstatymas neverčia dirbti sekmadieniais.
Laukia didesnių mokesčių
Berlyno politikai tikisi, kad Vokietijos sostinė ims garsėti kaip Europos miestas, į kurį važiuojama apsipirkti. Tai skatintų turizmą. Šiais metais, kai Vokietijoje vyko pasaulio futbolo čempionatas ir pradėjo veikti papildomos pigių skrydžių oro linijos, miesto turizmo tarnybos užfiksavo 16 milijonų nakvynių. Nuo metų pradžios iki lapkričio pradžios Berlyną aplankė 140 milijonų turistų ir verslininkų. Kaip nesidžiaugsi svečiais ir jų pinigais, kai sėdi ant 62 milijardų eurų skolų kalno? Vien palūkanos kasmet suryja 2,5 milijardo eurų. Pačių berlyniečių perkamoji galia irgi ne pati stipriausia – beveik pusė miestiečių gyvena iš socialinės pašalpos. 2007 metais Vokietijoje trim procentais – iki 19 – bus kilstelėtas pridėtinės vertės mokestis. Politikai tikisi, kad dauguma vokiečių stengsis įsigyti didesnius daiktus iki metų pabaigos, taip papildydami ir miesto iždą. Tuo tarpu paslaugų teikėjų profesinė sąjunga „Verdi“ bei bažnyčios, protestuojančios prieš naująją tvarką, jau įteikė ieškinį Federaliniam teismui.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas