Publikacijos apie šalies įvaizdį

Garbingi vizitai į mūsų šalį

Verslo įvaizdis užsienyje

Lietuva tarptautinėje arenoje

Patriotiškumas ir įvaizdis

Lietuvos įvaizdis internete

Rengiami konkursai

Nusikalstama veikla užsienyje

Garbingi apdovanojimai

Ar lietuviai girtauja?

Pareigūnai vairuoja drąsiai

Nusikaltimai prieš vaikus

Pikantiškos situacijos, titulai ir įvaizdis


Lietuvos įvaizdis internete


Žemaitija internete  
Austė Nakienė, Portalas „lietuviams.com“, 2006 11 23 
Nors Lietuva yra maža valstybė, jos kultūra pasižymi ryškiais regioniniais skirtumais. Vakarinė Lietuvos dalis – Žemaitija, skiriasi nuo rytinės dalies – Aukštaitijos. Kaip rašo istorikas Alvydas Nikžentaitis, žemaičiai laikytini nors ir labai gimininga lietuviams, bet vis dėlto atskira subtautybe, kuri turėjo galimybes sukurti atskirą tautybę. Nors ir neišnaudoję šios galimybės jie išlaikė tam tikrų specifinių bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės tautos šakos.
Žemaičiai labiausiai iš visų lietuvių tautą sudariusių genčių palikuonių jaučia savo skirtingumą ir saugo regioninį kultūros palikimą. Įdomu, kad žemaitiškos savimonės neatsisako ir tie regiono atstovai, kurie gyvena ir dirba sostinėje Vilniuje. Išeiviai iš Žemaitijos yra tarsi dar viena Vilniaus gyventojų mažuma greta tradicinių šio miesto tautinių mažumų: žydų, lenkų, rusų ir baltarusių.
Suprantama, kad atviriau reikšti savo kitoniškumą gali tie žemaičiai, kurie darbe neprivalo vilkėti kostiumo – dailininkai, dainininkai, džiazo muzikantai. Tačiau ir viešai tarmiškai nekalbantys žemaičiai tebėra išsaugoję regioninę savimonę. Sodresniu pajuokavimu, kokiu nors spontanišku poelgiu ar originalesniu aprangos elementu jie dažnai sulaužo akademinį rimtumą ir viešojo gyvenimo oficialumą.
Šiame rašinyje ketinama panagrinėti žemaičių savimonės apraiškas internete, o interneto puslapių kūrėjai dažniausiai yra išsilavinę žmonės, dirbantys mokslo ir studijų institucijose, kurios sutelktos sostinėje. Todėl turime galimybę pasidomėti, kaip vyksta žemaitiškos regioninės savimonės ir visą lietuvių tautą atstovaujančios vilnietiškos savimonės sąveika.
Žemaitiškos interneto svetainės
Viena seniausių interneto svetainių, kurioje galima rasti daug Žemaitijos istorijos ir etnografijos duomenų yra www.samogitia.mch.mii.lt. Ji pradėta kurti, kai tokius projektus inicijuodavo dar ne humanitarai, o informatikai. Šiuo metu svetainė apaugusi įvairiomis nuorodomis į kitas internetines publikacijas, tapusi beveik virtualiu regionu tinkle. Landžiojant po ją galima pasiskaityti apie iš vakarų Lietuvos kilusius mokslininkus bei rašytojus, o taip pat sužinoti apie išskirtinius žemaičių bruožus: nekalbumą, neskubėjimą atsiverti svetimiems; pamaldumą, išlikusias katalikiškas tradicijas; o taip pat ir humoro jausmą, linksmiau negu kituose regionuose švenčiamas Užgavėnes.
XX a. pabaigoje Lietuvą pasiekęs interneto tinklas ir jame skelbiama informacija labai greitai keitėsi, pradžioje buvusi oficiali, ji vis labiau asmeniškėjo, skleidėsi į visuomenės gyvenimo paraštes ir žmogaus sielos užkaborius. Netikėtus, neįprastus ir necenzūruotus vaizdus pristatančios interneto svetainės pavyzdžiu galėtų būti fotografo Mindaugo Kavaliausko ir sociologės Kristinos Juraitės sukurtas „Kražių portretas“ www.mikas.lt. Šioje svetainėje iš būdingų tikrovės fragmentų dėliojamas šiuolaikinio provincijos gyvenimo vaizdas ir be didelio gailesčio parodoma, kaip populiarioji kultūra pamažu užgožia tradiciją.
Ne vien folklorinė tradicija, jos gyvavimo formų kaita, bet ir bendresni kaimuose ir miesteliuose vykstantys socialiniai pokyčiai atspindimi taip pat ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicijas pristatančiuose interneto puslapiuose. 2004–2005 m. sukurtuose Salantų ir Žarėnų ekspedicijų puslapiuose http://www.llti.lt/ekspedicija/main_eksp.htm taip pat stengiamasi pateikti kuo daugiau autentiškų kadrų, aprašyti asmeniškus kaimo aplinkoje patirtus įspūdžius. Žemaitijoje vis dar galima pamatyti pakelėse stovinčias medines koplytėles ir kryžius, dar galima išgirsti ir apie Užgavėnių linksmybes, tačiau akivaizdu, kad šie tradiciniai regiono simboliai pamažu praranda savo prasmę, juos pakeičia kiti, šiuolaikiniai simboliai.
Verta pasidomėti žemaičių jaunimui skirtu elektroniniu žurnalu „Meška“ http://perkunas.vtu.lt/meska/index.html, kuriame skelbiami straipsniai parašyti žemaičių tarme. Šiame leidinyje siekiama supažindinti skaitytojus su įvairiais žmonėmis ir požiūriais, paskelbti
laisvai išsakytų minčių, literatūrinės kūrybos, nemažai dėmesio skiriama Žemaitijoje gyvuojančioms subkultūroms. Panaršę po „Meškos“ puslapius, pastebėsime, kad Žemaitijos regione populiarus baikerių judėjimas:
„Kou jau kou bet baikerēs Žemaitėjės nenostebinsi. Tēp īr dieltuo, ka če baikeriu īr ne vėins ėr ne do. Tik prasėded baikeriu sezuons (vielībs pavasaris – vasara), baikerē ėšlend ėš garažu so soremontoutās motuociklās ėr lēdas i keli. Vėins ėš anū saka: „vėsa žėima renko motuocikla, vasara ėšvažiouno – jautous kāp dongou“.
Net kelė žemaitiu baikeriu klubā īr sosėkūrė. Ožrašos “Samogitian” oždedams kuožnam kluba nariou ont uodėnės striukės nogaras. Bet nemaža dalės Lietovuos ėr Žemaitėjės baikeriu apskrėtā juokėms klubams neprėklausa, nes anėi ož vės daugiau miegst važėnietėis vėinė patis.
Muotuociklā – tėkrā vīrėšks pasaulis. Bet vėina tuoki īr, katra apžergosi muotuocikla, skersā ėšėlgā raiža Žemaitėjės žemė. Tik ožsėmink aple žemaitė baikerė – vėsė žėnuos, ka ta īr Nėjuolė ėš Plungės. Bet ni ana pati savės, ni kėtė anuos par daug tonkē vardo nevadėn. Vėsėms ana – Ragana. Rasti dieltuo, ka ana muotuocikla ož ragū notvierosi poikiausē sovalda, vuo rasti dieltuo, ka pati sava muotuocikla – raganas šlouta – sosėremontoun, vėsė baikerē Ragana gerb.
Tai, kad apie subkultūrinį gyvenimą galima sužinoti būtent internete, yra labai tipiška. Pasak etnologės Egidijos Ramanauskaitės, subkultūrinėms bendrijoms būdingas eksperimentinis kultūrinės aplinkos konstravimo pobūdis: kūrybiškumas, žaidybiškumas, kultūrinės erdvės estetizavimas ir mitologizavimas. „Toks gyvenamosios aplinkos modeliavimo pobūdis leidžia subkultūros „gyvenąmąjį pasaulį“ simboliškai prilyginti “virtualiai tikrovei“. Žaidžiant skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis, išnyksta “linijinis“ tradicijos perėmimas ir ji suvokiama kaip žmonių veiklos ir kūrybos sfera, kurioje egzistuoja įvairios patirtys“.
Kiekvienas, kiek panaršęs po žemaitišką internetą, pastebės jame reklamuojamą modernizuoto žemaičių folkloro kompaktinę plokštelę „A mon saka?“, kurią 2004 m. įrašė žemaičių akademinio jaunimo folkloro ansamblis „Virvytė“. Apie šią plokštelę galima pasiskaityti net trimis kalbomis: žemaitėška, lietuvėška, angliška. Gimtąja tarme parašytoje prakalboje sakoma: Žemaitėjė prasided mūsa šėrdies, mūsa minties ė niekor ana nesėbėng. Kas pasaulie besėkeistom, kuokės naujuovės beatsėrastom, žemaitis kap bova, tep ė būs... Folkloro ansamblis „Virvytė“ modernizavo savo krašto dainas nebijodamas pasidairyti už Žemaitijos ribų. Sodriam žemaitiškam dainavimui pritaria country muzikos ansamblis, o taip pat ir afrikietiški būgnai, ksilofonai, australietiškas trimitas didgeridoo. Šių instrumentų garsai greičiausiai atspindi ansamblio dalyvių kelionių įspūdžius ir savitai praturtina autentišką tradiciją.
Modernizuoto folkloro projektas taikliai atspindi Vilniuje gyvenančių žemaičių savimonę. Dažnas žemaitis sostinėje užima aukštas pareigas, moka kelias užsienio kalbas, siekia tarptautinės karjeros, tačiau nėra praradęs ir žemaitiškosios tapatybės. Jam tebėra svarbi žemaitiška kilmė, tebetraukia ir gimtosios vietos. Tačiau, jei mažuose miesteliuose ryšį su gimtuoju regionu palaikyti padeda bendruomenė, tai sostinėje viską nulemia individualus žmogaus apsisprendimas. Todėl šiame rašinyje nebuvo vartojamas terminas „tapatybė“, bet pasirinktas terminas „savimonė“, nes svarbu ne su kuo žmogus save tapatina, bet kaip save suvokia. Jeigu asmuo įsivaizduoja save esant žemaičiu, tai žemaitiška savimonė yra tikrai labai svarbi jo asmenybės dalis.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas