Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Verslo konsultantų interesai


Kas siurbia mokesčių mokėtojų milijonus 
Olava Strikulienė, Dienraštis "Respublika", 2006 03 28 
Šalies savivaldybės, varvinančios seiles dėl 20 milijardų litų Europos Sąjungos (ES) paramos miražo, nė nepastebėjo, kaip jas aplipo įvairaus plauko visuomenininkai, už savo konsultacijas imantys didelius pinigus. Visuomenininkai savivaldybėms, norinčioms gauti ES paramą, kuria strateginius planus, už kuriuos nesigėdi plėšti net po kelis šimtus tūkstančių litų. "Respublika", tęsdama žurnalistinį tyrimą, išsiaiškino, kas iš savivaldybių už abejotinos vertės kurinius žeriasi gražų pelną.
Penki išrinktieji
1. Viešoji įstaiga Ekonominių tyrimų centras. Centro vadovė Rasa Morkūnaitė yra skandalingojo JAV milijardieriaus George'o Soroso fondo remiamos "Transparency International" Lietuvos skyriaus valdybos narė. Centras šiuo metu rengia Šiaulių miesto strateginės plėtros planą 2007-2016 metams. Yra parengęs Jurbarko rajono, Telšių rajono, Šilutės strateginio vystymo ir Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vystymo planus.
2. UAB priklausantis Lietuvos regioninių tyrimų institutas. Šiuo metu vykdo ES fondų finansuojamą projektą "Žmogiškųjų išteklių kompetencijos didinimas probleminiuose regionuose". Alytaus miesto savivaldybės užsakymu parengė Alytaus kultūros objektų plėtros ir galimybių studiją. Rengė Kupiškio rajono, Plungės miesto ir rajono, Birštono savivaldybės strateginės plėtros planus bei tyrė Palangos kurorto sporto ir rekreacijos infrastruktūros galimybes.
3. Viešoji įstaiga Nacionalinė regionų plėtros agentūra. Savo tinklalapyje skelbia, kad informuoja ir padeda parengti projektus ES struktūrinių fondų paramai. Remiantis Klaipėdos miesto strateginiu planu, agentūra kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe turi pritraukti finansavimą iš tarptautinių fondų, įsteigti viešąją įstaigą Klaipėdos ekonominės plėtros agentūrą (KEPA), kuri užtikrintų informacijos ir konsultacijų teikimą vietos bei užsienio investuotojams ir verslininkams. Faktiškai tas "užtikrinimas" reikštų, kad visas suinteresuotų verslininkų bei investuotojų srautas ir informacija suplauktų į negausią žmonių grupę - agentūrą. Jai suteikiamos galios šiuos žmones bei jų investicijas vertinti, atsijoti ir nukreipti ta linkme, kuri pasirodys tinkama agentūros specialistams. Šios agentūros partneris socialiniams projektams - viešoji įstaiga Socialinės ekonomikos institutas. Vienas instituto steigėjų - G.Soroso įsteigtas Atviros Lietuvos fondas (ALF). Agentūros ir ALF bendradarbiavimas nėra atsitiktinis. Nacionalinė regionų plėtros agentūra 2002 metais pagal sutartį su ALF parengė Europos Sąjungos regioninės politikos poveikio Įvertinimą Lietuvos viešajam administravimui.
4. Viešoji įstaiga Viešosios politikos ir vadybos institutas. Privačių asmenų įkurtas institutas, pasitelkęs įvairių sričių ekspertus, rengė Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos regionų plėtros planų projektus.
5. Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centras. Jis aktyviausias Suvalkijoje ir šiaurės vakarų Lietuvoje. Rengė Vilkaviškio, Kalvarijos, Sakių, Prienų, Klaipėdos, Akmenės, Mažeikių, Šiaulių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybės strateginės plėtros planus.
Aplipo perspektyviausius regionus
Lietuvos žemėlapyje matyti, kaip planų kūrėjai pasiskirstę regionais. VšĮ Ekonominių tyrimų centras - Šiaulių kraštas ir dalis Žemaitijos (Šilutė, Tauragė, Telšiai). Nacionalinė regionų plėtros agentūra - neskaitant siauruko, irgi dirba Žemaitijoje (Klaipėda, Tauragė) ir Suvalkijos sostinėje Marijampolėje. Taip pat konsultuoja Vilniaus apskrities lenkų tautybės verslininkus. Veikimo apimtys didesnės, nes regionuose veikia vietinės plėtros agentūros, su kuriomis nacionalinė bendradarbiauja. Lietuvos regioninių tyrimų institutas, sprendžiant iš vykdomų ir jau įvykdytų projektų, daugiau dirba su vidurio Lietuva (Kaunas, Alytus) ir Aukštaitija (Zarasai, Biržai, Kupiškis). Sprendžiant iš veiklos sferų, visi konsultantai pluša strategiškai perspektyviausiuose šalies regionuose, kur labiausiai tikėtina, jog gali nubyrėti pinigų iš ES paramos. Įvairūs konsultantai, suburdami aplink save ekspertų ar šiaip visuomenininkų grupes, į darbą pasitelkia ir žmones, siejamus su ALF ar to fondo pamalonintus. Pradedant dėkingais bibliotekininkais. Kas galėtų paneigti, kad, pabaigę savivaldybių užsakytus strateginės plėtros projektus, konsultantai ne atsisveikina, o įsitvirtina ilgam laikui. Juk konsultacijų ir mokymų dar prireiks rengiant konkrečius projektus ES paramai. Lietuvos regioninių tyrimų instituto (LRTT) direktorius Antanas Alvikas "Respublikai" sakė, kad pastaruoju metu labai sustiprėjo savivaldybių strateginės plėtros planus rengiančių specialistų konkurencija. A.Alviko teigimu, tai gali būti sietina su Lietuvai žadama ES parama. A.Alvikas tikino, kad šalyje yra apie 4 rimtos konsultacinės įmonės, jau galinčios parengti geros kokybės planus per dvejus metus. A.Alvikas paminėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) Savivaldos mokymo centrą, VšĮ Ekonominių tyrimų centrą, LRTL šios įmonės, anot LRTI direktoriaus, jau turi tam tikrus plano maketus ir įdirbį. Kitų konsultantų darbo kokybė gali kelti abejonių.
Gardūs užsakymai
A.Alviko teigimu, Vilniaus savivaldybei strateginės plėtros planas kainavo apie 0,5 mln. Lt. Klaipėdos savivaldybė prieš 5 metus už tokį patį darbą užmokėjo apie 300 tūkst. Lt. Panašią sumą turėtų sumokėti ir Šiaulių miesto savivaldybė, dar neturinti strateginio vystymo plano. Kaip rašėme, Kaunas užmokėjo plano rengėjams 260 500 Lt. Mažesnės savivaldybės priklausomai nuo dydžio moka 15-50 tūkst. Lt Kaina išsipučia, jei savivaldybės pageidauja gyventojų apklausų, viešų tarpinių ataskaitų ir plano pristatymo per žiniasklaidos priemones. Kuo daugiau naudojamasi viešaisiais ryšiais, tuo didesnė galutinė kaina. Paklaustas, ar rengiant paraiškas ES paramai ir priemonių dokumentus vėl prireiktų konsultantų paslaugų, A.Alvikas tokios galimybės neatmetė: "Kai kurių savivaldybių, pavyzdžiui, Kauno, specialistų kvalifikacija nemenka. Bet jie gali kviestis tokius konsultantus kaip mes ir bendrai spręsti problemas". Vien pasklaidžius Klaipėdos rajono viziją, tampa aišku, kad konsultantai darbo nepritrūks per artimiausią dešimtmetį. Būsimų priemonių eilutėse, grafoje "Atsakingi/kiti partneriai", kai kuriose vietose nurodomi "išorės ekspertai", "konsultantai", "privačios verslo planų rengimo kompanijos", "nevyriausybinės organizacijos", "socialiniai-ekonominiai partneriai".
Kodėl reikia vizijų?
Kodėl šalies savivaldybėms taip parūpo turėti vizijas? Į šį klausimą galėtų atsakyti KTU Savivaldos mokymo centro tinklalapis: "padės pritraukti investicijas iš ES fondų". O kas nenori investicijų? Toliau Savivaldos mokymo centro tinklalapyje rašoma, kad bus parengtas strateginio plano įgyvendinimo mechanizmas. Tačiau, pavarčius jau patvirtintas vizijas, būtent jų įgyvendinimo mechanizmai yra sunkiausiai apčiuopiami. Nebent "mechanizmai" bus išdėstyti per papildomas, dar būsimas konsultacijas ir savivaldybių klerkų mokymus. Pastebimi tik eiliniai, kiekvienai savivaldybei ir taip žinomi darbai, kuriuos kažin ar galima vadinti specialistų parengtais mechanizmais. Pvz., visose šalies miestų savivaldybių vizijose numatyta gerinti miesto gyvenamosios aplinkos kokybę. Viename mieste numatytas toks "mechanizmas" - atlikti gyventojų apklausą ir remiantis jos rezultatais sukurti gyvenamųjų rajonų patrauklumo didinimo programą. Ar bent kiek tapo aiškiau? Kas paneigs, kad programai sukurti vėl prireiks naujo "mechanizmo" ir t.t.?
Nejaugi visas šis "mechanizmų" erzelis - tik dėl ES pinigų?
Vartant kai kuriuos planus, pastebima, kad tarsi nekyla jokių abejonių, jog ES pinigai bus gauti. Iš dešimties savivaldybių strateginės plėtros planų tik vieno rajono savivaldybė į planą įrašė - "jei nebus gautos ES struktūrinių fondų lėšos, bus būtinos savivaldybės lėšos". Ir taip aišku, kad savos lėšos būtinos. Nes ES pinigų sumos, suplanuotos šalies savivaldybėse, viršija tuos ES žadamus 20 milijardų. Visoms vizijoms jų vis vien nepakaks. (Rytoj "Respublikoje" skaitykite: savivaldybių klerkus šiurpina konsultantų parengtos ir brangiai kainavusios vizijos)
Universali vizija
"Respublika", apibendrinusi savivaldybių vizijas, siūlo universalios vizijos pavyzdį.
X rajonas (miestas) - tai saugus ir savitas kraštas (miestas), kuriantis modernią pilietinę visuomenę. Universalių prioritetinių krypčių pavyzdys
1. Saugi, sveika, sutelkta, besimokanti, kultūros tradicijas puoselėjanti pilietinė visuomenė (tokia kryptis vienodai tinka ir Vilkaviškiui, ir Londonui, ir Pietų Afrikos Respublikai).
2. Didinti X rajono (miesto) ekonomikos (ūkio) potencialą ir konkurencingumą (ar buvo pasaulio istorijoje bent vienos savivaldybės planas, nenumatantis didinti ekonominio potencialo?).
3. Kurti X rajono (miesto) ekologiškai, socialiai ir ekonomiškai saugią ir efektyvią infrastruktūrą (kryptis, tinkama ir Afrikai, ir Australijai, ir Klausučiams).
Konsultacijos - amžinas verslas
1. Savivaldybės savo pinigais apmoka už 10-15 metų vizijas, kurias tiek savivaldybių klerkai, tiek patys vizijų rengėjai vadina tik apytikrėmis.
2. Patvirtinus strateginius planus, konsultantai, padėsiantys gauti ES pinigus, "įdarbinami" tam pačiam 10-15 metu laikotarpiui.
3. "Įdarbintiems" konsultantams 10-15 metų bus mokami papildomi pinigai už konsultacijas.
4. Kuo daugiau vizijoje puslapių su priemonėmis, finansuojamomis ES, tuo daugiau prireiks konsultacijų. Tuo labiau "suliesės" savivaldybių biudžetai.
5. Konsultantai už savo parengtas vizijas ir jų būsimą pavidalą nei finansiškai, nei politiškai neatsako, nes jas tvirtina savivaldybių tarybos.
6. Vizijas patvirtinusios savivaldybių tarybos taip pat neatsako, mat atsakomybė - kolektyvinė. Nes 2010-2015 metais savivaldybių tarybose posėdžiaus jau kiti politikai. O administracijose sėdės kiti, ne 2002-2006 metų valdininkai.
7. Nepavykus gauti ES paramos, savivaldybėms, pradėjusioms ambicinguosius projektus, teks ieškoti kitų finansavimo šaltinių, eikvoti savo biudžeto lėšas, klimpti į skolas. Tačiau konsultantams, rengusiems projektus ES paramai gauti, tuo metu jau bus užmokėta. Iš savivaldybės biudžeto.
8. Nepavykus gauti tiek, kiek planuota, ES pinigų, dalis vizijų savaime subliūkš.
9. Kuo daugiau savivaldybės gundosi ES milijardais, tuo daugiau rizikuoja ir programuoja galimas skolas.
10. Kuo daugiau savivaldybės gundosi ES milijardais, tuo daugiau finansiškai išlošia konsultantai. Nes jiems būtų sumokėta už paslaugas net ir tuo atveju, jei Lietuva, aišku, tik teoriškai, nesugebėtų panaudoti nė vieno iš 20-ies jai pažadėtu ES milijardų. Tad kuo savivaldybės daugiau tos paramos nori, tuo konsultantai daugiau gauna į savo kišenę.
11. Net ir tuo atveju, jei ES 20 milijardų litų pasieks Lietuvą, prie pinigų sustos tos pačios negausios žmonių grupelės - visų lygių valdininkai bei konsultantai.
Retoriniai klausimai: kiek už vizijoms leidžiamus savivaldybių pinigus galima suteikti socialiai remtiniems pašalpų, apšiltinti mokyklų, renovuoti poliklinikų? Kam mokesčių mokėtojams išlaikyti savivaldybės specialistus, jei jiems dar reikia konsultantų?

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas