Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Verslo konsultantų interesai


Miestų vizijos virsta graudžiais anekdotais 
Sidas Aksomaitis, Dalia Bučienė, Olava Strikulienė, Genė Silickienė, Dienraštis "Respublika", 2006 03 29 
Įvairaus plauko konsultantų kuriami savivaldybių plėtros strateginiai planai kelia nuostabą ne tik žurnalistams, bet ir valdininkams, kurie tuos tyrimus ir užsako. "Respublika" atidžiau pažvelgė į kelių miestų brangiai kainavusius strateginius planus, kurie pasmerkti likti neįgyvendinti.
Panevėžio plėtrą gaubia rūkas
Panevėžio miesto plėtros strateginis planas, nubrėžiantis pagrindinius Panevėžio plėtros prioritetus iki 2013 metų, pradėtas rengti 2002 metų rugsėjį, o patvirtintas 2003 gruodį, koreguotas ir pildytas pernai vasarį. Dabar siūloma jį vėl taisyti. Panevėžio strateginiame plane numatyti keturi prioritetai. Jie tinka ir bet kuriam kitam miestui. Regiono konkurencingumo stiprinimas, darbo vietų kūrimas išlaikant esamą pramonės potencialą, geros kokybės gyvenimo aplinkos kūrimas - tai plane gali įsirašyti kiekvienas didesnis miestas. Ketvirtasis prioritetas yra Panevėžio kaip švietimo, mokslo, sporto ir kultūros centro formavimas. Užsibrėžta siekti to, kas pasiekta. Juk dar iki karo Panevėžys buvo apskrities ir regiono švietimo, mokslo bei kultūros centras, Aukštaitijos sostinė. Prieš trejus metus patvirtintoje Panevėžio vizijoje iki 2022 metų Aukštaitijos sostinė įsivaizduojama metropoliniu miestu, integruotu į pasaulio, Europos ir Lietuvos pažangą, turinčiu savitą veidą. Tai svarbiausi Lietuvos šiaurės rytų vartai, strateginis logistikos mazgas, šalies pažangių technologijų ir pramonės centras, patrauklus verslui ir investicijoms. Logistikos centro projekto vertė net 600 mln. litų. Numatoma pastatyti krovinių paskirstymo centrus ir sandėlius, aptarnausiančius Baltijos valstybių ir Rusijos rinką. Dar 30 mln. litų investicijų prireiks mokslo ir technologijų parkui įkurti. Strateginiame plane numatyta dar šiais metais pradėti statyti pastatus. Buksuodamas skinasi kelią ir miesto strateginiame plane numatytas turizmo plėtojimo šalia siaurojo geležinkelio Panevėžys-Rubikiai projektas. Jam įgyvendinti reikia net 70 mln. litų. Projekto galimybių studija atlikta, tačiau investuotojų nematyti. Daugiau nei 375 mln. litų numatoma investuoti į prekybos ir pramogų centro "Babilonas" kompleksą. Prie jau iškilusio prekybos centro dar turės atsirasti "miestas mieste" - viešbučiai, laisvalaikio centrai, gyvenamųjų namų rajonai. Visas kompleksas užimtų net 53 hektarų teritoriją.
Kauno strategija netiki net meras
Kauno politikai, prieš pusmetį patvirtinę ambicingą Kaimo strateginio vystymo 2006-2015 metų planą, užmokėjo jo rengėjams - Lietuvos regioninių tyrimų institutui (LRTI) - 265 500 litų. Tačiau praėjus pusmečiui vis garsesni darosi tų pačių politikų nuogąstavimai, ar pavyks iki nustatyto termino įgyvendinti visas vizijas, vertas net 15 milijardų litų. Svarbiausia - ar pavyks gauti pinigų iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Mat iš tų fondų reikėtų gauti apie 7 milijardus litų. Prieš tai parengus investicinius projektus. Tarybos nario Andriaus Kupčinsko teigimu, dalis konsultantams užmokėtų pinigų "išėjo į orą", nes planas baigtas tvarkyti savivaldybės pastangomis. "Gerokas kratinys buvo. Net nesugebėjo įsiklausyti į politikų vizijas. Proveržio krypčių nesimatė. O norėjome pažangaus, modernaus plano. Pusę metų vyko strategijų tobulinimas. Kartais net kildavo įspūdis, kad kai kurios plano frazės automatiškai perkeltos iš kitų miestų strateginių planų. Daug deklaratyvių šūkių", - prisimena politikas. Anot "Respublikos" pašnekovų, sprendžiant iš plano, Kauno ateities vizija yra didžiulis transporto ir mokslo mazgas su šiokiais tokiais kultūros, gamtosaugos prielipais. Nors vizijoje kalbama, kad ateities Kaune gyvena "kūrybinga, dvasiškai turtinga, sveika ir saugi visuomenė", o Kaunas - šalies kultūros centras, meras Arvydas Garbaravičius, paklaustas, ar laikinoji sostinė tikrai taps šalies kultūros centru, atsakė trumpai: "Aš netikiu". LRTI parengtoje Kauno miesto vizijoje buvo numatytas tarptautinis (Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos) vidaus vandenų kelias Vysla-Augustavo kanalas-Nemunas (šliuzas per Kauno HE) iki Kaliningrado srities ir Baltijos jūros. Šis projektas turėjo būti įgyvendintas per metus - nuo 2006 iki 2007 metų. Kauno plėtros vizijoje apie 2010 metus buvo numatyti Baltijos didysis ir Baltijos mažasis logistikos trikampiai. Didysis turėjo siekti Sankt Peterburgą. Plano rengėjai numatė, kad iki 2007 metų Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Ringaudų gyvenvietėse turėtų būti pastatytas energijos jėgainių demonstracinis mokomasis kompleksas. Čia stūksotų vėjo ir biodujų jėgainės, saulės kolektoriai, skirti vandeniui pašildyti, ir fotoelektrinių moduliai. Praplėtus S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, netoliese turėtų išdygti Ekopolis. O kitoje Kauno miesto vietoje - Technopolis. Kauno intermodalinis terminalas ir logistikos centras turėjo būti baigti 2006 metais. Tarybos Socialdemokratų frakcijai priklausančio Broniaus Kučinsko teigimu, plano rengėjai sukūrė kratinį, kuriame pateikti abejotini įvykdymo terminai ir nenumatyta, iš kur miestas gaus tiek pinigų. Mat plano rengėjai apskaičiavo, kad vien Kauno miesto savivaldybės biudžetas turėtų 2005-2015 metams skirti 1497 mln. Lt (10 proc.), valstybės - 1788 mln. Lt, o iš Europos Sąjungos fondų reikėtų gauti 6849 mln. Lt. Neskaitant privačių lėšų, sudarančių 32 proc. Tad iki 2015 metų Kaunui reikia žūtbūt gauti 15 milijardų litų. B.Kučinskas labiausiai abejojo, ar Kaunas gaus tiek pinigų. Pavyzdžiui, 7 milijardus iš ES fondų.
Šiaulių ateitis tampa anekdotu
Jau penkerius metus trunkantis Šiauliuose miesto vizijų ir miesto plėtros strategijų kūrimas tampa anekdotu. Prieš kelerius metus už 15 tūkst. litų, sumokėtų miesto strateginės plėtros planą kūrusiems Kauno mokslininkams, Šiauliai šalyje išgarsėjo kaip pirmasis miestas, besirengiantis įteisinti raudonųjų žibintų kvartalą ir statyti F-1 lenktynių trasą. Sukritikavus kauniečius, sukurti naują miesto plėtros strategiją pasišovė Šiaulių universiteto dėstytojai. Universitetui savivaldybė sumokėjo 20 tūkst. litų, o strateginis miesto plėtros planas, ir vėl sukritikuotas, buvo pamirštas valdininkų stalčiuose. Dabar rengiamas jau trečiasis strateginis Šiaulių miesto plėtros planas, už jį Šiaulių miesto savivaldybė Ekonominių tyrimų centrui paklos apie 240 tūkst. litų. Praėjusį rudenį keturios dešimtys Šiaulių savivaldybės darbuotojų, miesto Tarybos narių, biudžetinių įstaigų tarnautojų, verslininkų buvo susodinti į autobusą ir nuvežti į vaizdinguosius Dubingius. Pusę tūkstančio kilometrų už mokesčių mokėtojų pinigus sukorę miesto strateginio plano kūrėjai vis dėlto šiaip ne taip pagimdė viziją: "Šiauliai - Saulės miestas: atviras, veržlus, saugus". Ekonominių tyrimų centro sukurtoje miesto ateities vizijoje numatyta rūpintis žmonių sveikata, saugumu, švietimu, nusikalstamumo prevencija ir t.t. Šiai miesto vizijai kritikos negaili Šiaulių apskrities administracijos Regioninės plėtros departamento direktorė Dalia Dijokaitė. Direktorės žodžiais, vizijoje numatyta tai, kas turi būti jau šiandien, o sumanytas šūkis tiktų bet kuriam kaimui. "Nubraukčiau žodžius "Saulės miestas" - liktų "atviras, saugus, veržlus". Tai tiktų ir Kaunui, ir Vilniui, ir bet kokiam kaimui. Labai gražus šūkis, bet Saulės miestas yra šiandien, buvo vakar ir bus rytoj. Ką sako tas žodis? Kad buvo Saulės mūšis ar dar kas nors? - juokiasi D.Dijokaitė. - Bet Šiaulių miesto taryba tą viziją patvirtino".
Marijampolė - tarybinių laikų planas
Marijampolės savivaldybės strateginis planas pradėtas rengti beveik prieš dvejus metus, bet sensta greičiau, negu buvo tikėtasi. Marijampolės savivaldybės plėtros vizijose akcentuojama, kad pagrindinės gamybos šakos išliks pieno gamyba ir cukrinių runkelių auginimas. Tuo tarpu visai neseniai paaiškėjo, kad Marijampolės cukraus fabrikas cukrinius runkelius perdirbs paskutinį sezoną, o cukrinių runkelių kvota šiam regionui apskritai panaikinama. Vietoj cukrinių runkelių žemdirbiams bus siūloma auginti rapsus. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Vidas Pielikis sakė, kad Marijampolės strateginės plėtros planas buvo parengtas PHARE programos lėšomis. Planavimo darbus atlikusi Nacionalinė regionų plėtros agentūra, V.Pielikio teigimu, gavo apie 15-20 tūkst. Lt (10 proc.) iš savivaldybės, o likę suderėti pinigai - apie 120 tūkst. Lt - buvo sumokėti PHARE programos lėšomis. V.Pielikis neslėpė, kad Marijampolės strateginės plėtros planą teks koreguoti. Administracijos direktorius sakė: "Planas, paprastai tariant, niekuo nesiskiria nuo tarybinių laikų, kai buvo kuriami penkmečių planai. Tik anksčiau planavo ministerijos ir duodavo lėšų tiems planams įgyvendinti. O dabar - patiems tenka ieškotis". Paklaustas, ar daug tikimasi iš ES fondų, V.Pielikis atsakė: "Mūsų pirmasis indėlis į projekto už ES pinigus projektavimo stadiją yra rizika, tačiau nieko nepadarysi. Jei negausime pinigų, teks suktis savo lėšomis. Gal Vilnius, Kaunas labiau į riziką lenda, o mes - suvalkiečiai. Mes - atsargesni. Tačiau jei tik randame būdą pasiimti svetimus pinigus, tai imame. Daug tų projektų. Ir tilto statyba, Šešupės upės vagos valymas, plyno lauko investicijos... Tikrai reikės koreguoti planus. Kiekvienais metais". Kiek Marijampolės savivaldybės plėtros planas yra realus, o kiek jis atitinka "pageidavimų" rinkinį? "Savivaldybė neturi pinigų jam vykdyti, nes visus pinigus "suvalgo" švietimas. Daugiausia savivaldybė planui vykdyti per metus gali skirti 2-3 milijonus litų", - apgailestavo V.Pielikis. Ar tokiu atveju planas nėra sukurtas dėl gražumo, klausėme Marijampolės tarybos nario Kosto Jankausko, kuris svarstant šių metų biudžetą tokį klausimą kėlė. "Nemanau, kad planas yra nereikalingas, viziją turime turėti, tačiau šis aiškiai yra 2-3 kartus išpūstas, palyginti su mūsų galimybėmis", - sakė jis. (Rytoj "Respublikoje" skaitykite: fantastiškų planų prikūrusioms savivaldybėms gresia bankrotas)

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas