Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai Lietuvoje


Malšinti sekso alkio – į aklus pasimatymus  
Jurgita Činkienė, Dienraštis "Lietuvos rytas", 2006 06 10 
„Lietuvos ryto“ tyrimas parodė, kad meilę perka ir verslininkai, ir pareigūnai
Jaukas – skelbimas internete
Seksas už pinigus – nuo seno paklausi prekė. Nors mūsų šalyje prostitucija nėra legalizuota, savo kūną parduodančių moterų – apstu. Klientų – taip pat. „Ieškau dosnaus rėmėjo“, „Už finansinę paramą mielai pabendraučiau su pasiturinčiu ponu“, „Seksuali mergina ieško materialinės paramos“, – nuo tokių skelbimų mirga interneto pažinčių tinklalapiai. Ko tikisi moterys, duodančios tokius skelbimus, ir taip aišku. Bet kokie vyrai į juos atsiliepia, kokia kaina siūloma už intymų bendravimą? „Lietuvos ryto“ žurnalistė, norėdama tai išsiaiškinti, į vieną populiarų pažinčių tinklalapį Vilmos vardu įdėjo tokį skelbimą: „30 metų vilnietė už materialinę paramą mielai pabendraus su pasiturinčiu vyriškiu“. Į skelbimą atsiliepė apie 200 vyrų. Dauguma jų rašė, kad yra vedę. Skelbimu susidomėjo verslininkai, valdininkai, studentai. Paramą Vilmai pasiūlė ir vidaus tarnybos 2-ojo pulko prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas.
Laiškai – iš tarnybinio pašto
„Labas, kokio dydžio parama reikalinga? Kartais noriu pabūti geras. Juk taip malonu kam nors padėti“, – toks atsakymas atskriejo į mano elektroninį paštą. Laiško siuntėjo adresas – dkazlauskas@vt2pulkas.lt. Iš karto supratau, kad šią žinutę man galėjo atsiųsti pareigūnas. Panaršiusi internete išsiaiškinau, kad šiuo elektroninio pašto adresu naudojasi vidaus tarnybos 2-ojo pulko prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas koviniam parengimui pulkininkas leitenantas Dainius Kazlauskas. Savaitę susirašinėjome. Vyriškis klausinėjo, kaip aš atrodau, domėjosi, kodėl man reikalinga materialinė parama. Vėliau pradėjome planuoti pasimatymą. Tarnybiniu paštu D.Kazlauskas darbo dienomis kartais atsiųsdavo kelis, o kartais – ir apie dešimt elektroninių laiškų per dieną. Iš pareigūno gavau ne tik laiškus. Prieš pat mūsų susitikimą jis atsiuntė ir pornografinę nuotrauką. Pasiūliau jam išgerti kavos vienoje miesto kavinių. Pareigūnas aiškino negalįs susitikti viešoje vietoje, nes dėvi uniformą. D.Kazlauskas mane pakvietė į savo darbo kabinetą ir nurodė adresą sostinėje – M.Paco g. 4. Likus kelioms valandoms iki pasimatymo, vyras elektroniniu paštu atsiuntė ir savo tarnybinio mobiliojo telefono numerį.
Į teritoriją patekti sunku
Prieš vykdama nurodytu adresu išsiaiškinau, kad vidaus tarybos 2-ojo pulko užduotys – rimtos ir atsakingos. Viena jo funkcijų – malšinti riaušes įkalinimo įstaigose, taip pat konvojuoti kalinius, saugoti svarbius valstybės bei žinybinės reikšmės objektus. Vidaus tarnybos 2-ojo pulko pareigūnai budi ir įvairiuose renginiuose. Patekti į jo teritoriją gali ne kiekvienas. Pavyzdžiui, žurnalistui, norinčiam parengti reportažą apie pulką, reikia kreiptis į ryšių su visuomene skyrių. Prieš atvykstant būtina raštu pateikti būsimo reportažo temą. Po to derinamas vizito laikas. Prie apsaugos posto pareikalaujama asmens dokumento, iš kurio duomenys įrašomi registracijos žurnale. Jame fiksuojama, kada žurnalistas atvyko į pulką ir kiek laiko užtruko. Ši teritorija ypač saugoma ir dėl to, jog čia įsikūrusi ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Pulko teritorijoje yra laikomi ir ginklai.
Pavyko įeiti su slapta kamera
Pirmadienis, pusė penktos vakaro. Virpančia širdimi įsukau į M.Paco gatvę, šalia Šv.Petro ir Povilo bažnyčios. Rankinėje nešiausi slaptą filmavimo kamerą ir diktofoną. Paskambinau D.Kazlauskui ir pasakiau, kad esu jau netoliese. Iš tolo pamačiau anapus užkardo lūkuriuojantį uniformuotą pareigūną. Išvydęs mane apie 40 metų vyras šypsodamasis ištiesė ranką ir tvirtai ištarė: „Kazlauskas“. Greta jo stovėjo jaunesnis pareigūnas, saugantis įėjimą į pulko teritoriją. Pabūgau, kad šis vyras iš manęs pareikalaus asmens dokumento. Tuomet paaiškėtų tikrasis mano vardas ir pavardė. O jeigu patikrintų mano rankinę ir joje rastų slaptą kamerą bei diktofoną? Tačiau pareigūnas nepatikrino nei mano asmens dokumentų, nei rankinės. Jis taip pat neužregistravo nei mano atvykimo laiko, nei vizito tikslo.
Kabineto duris užrakino
Praėję pro apsaugos postą, kartu su D.Kazlausku pasukome jo kabineto link. Šis – už kelių dešimčių metrų esančiame pastate. Būtent čia turėjo vykti mūsų pirmasis pasimatymas. „Kiek iš viso pareigūnų šitame pulke?“ – pakeliui pasidomėjau. Įdėmiai pažvelgęs į mane D.Kazlauskas pasiteiravo, ar šio pokalbio neįrašinėju. „Žinai juk, visko būna“, – nusišypsojęs paaiškino. Užlipome į ketvirtąjį aukštą. Pulko vado pavaduotojas pakvietė pasižiūrėti sporto salės. Pravėręs salės duris jis pasakojo, kad čia sportuoja ne tik vyrai, tad yra įrengti dušai ir moterims. Po trumpos ekskursijos pulkininkas leitenantas pravėrė šalia salės esančio savo kabineto duris. Kai užėjome, jas iš karto užrakino. „Kad niekas netrukdytų“, – taip pareigūnas paaiškino šį savo poelgį. Erdviame kabinete – darbo stalas, sofa, spinta bei sekcija. Ant sienų – daugybė D.Kazlauskui skirtų padėkų už gerą tarnybą. Svarbiausi pareigūno apdovanojimai – Sausio 13-osios atminimo medalis, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalis, VRM pasižymėjimo ženklas „Už pavyzdingą tarnybą“, I ir II laipsnio VRM atminimo ženklas „Tėvynės labui“.
Pareigūno šeimoje – monotonija
Erdvaus kabineto šeimininkas atidarė barą ir pasiūlė ko nors „prie kavos“. Man įpylė „Dainavos“ trauktinės, sau – degtinės su apelsinų sultimis. Po to užkaitė arbatinuką. „Mums draudžiama kabinetuose laikyti alkoholinius gėrimus, bet aš turiu“, – šyptelėjo vyras. Susėdome prie stalo. D.Kazlauskas įsitaisė priešais mane. Pasiūlė tostą – už pažintį. Mūsų pokalbis prasidėjo nuo asmeninio gyvenimo detalių. D.Kazlauskas pasakojo, jog yra vedęs, turi du jau suaugusius sūnus. Santuokoje vyras gyvena dvidešimt metų. Šeimoje – monotonija. Tad ir panoro susirasti draugę. Vėliau pareigūnas paklausė, kiek aš uždirbu. Išgirdęs, jog tariamai tik apie tūkstantį litų, tvirtino mane suprantąs. Savo atlyginimo pulkininkas leitenantas neišdavė, pasiūlė apie tai pasikalbėti per kitą pasimatymą. Tyrinėdamas mane įdėmiu žvilgsniu, D.Kazlauskas patikino, jog aš jam visai nepanaši į prostitutę.
Kaltę suverstų savo sūnui
„Kodėl laiškus rašai iš savo tarnybinio pašto? Nejau nebijai?“ – paklausiau pulko vado pavaduotojo. Pasirodo, pareigūnas turi savą, iš anksto parengtą ir apgalvotą versiją. Jei kas nors tai pastebės ir patikrinis jo elektroninį paštą, D.Kazlauskas sakė kaltę suversiąs sūnui. Šis dažnai lankosi sporto salėje, užsuka ir į tėvo kabinetą. Paklausiau, ar tikrai mūsų čia niekas neužtiks. Vyras mane nuramino – tikrai ne, jau darbo pabaiga, be to, jis yra vienas pulko vado pavaduotojų. Belstis į aukšto pareigūno kabineto duris po darbo išdrįs ne kiekvienas. D.Kazlauskas pasakojo, kad įėjimo į pulko teritoriją tvarka – griežtai reglamentuota. Pasirodo, mano dokumentų niekas netikrino dėl to, jog taip nurodęs jis. Pulko budėtojams vado pavaduotojas nesakė, kad šis susitikimas – pasimatymas. „Aš jiems pasakiau, kad esi žurnalistė“, – paaiškino D.Kazlauskas. Sustingau. Tokio sutapimo tikrai nesitikėjau.
Siūlė atsisėsti ant kelių
D.Kazlauskas maždaug po pusvalandžio pokalbio palinko arčiau manęs. Paprašė duoti rankas. Paėmęs už jų prisitraukė artyn ir pasiūlė atsisėsti jam ant kelių. Atsisakiau aiškindama, kad galbūt tai padarysiu kitą kartą. Juk tarėmės susitikti tik išgerti kavos ir pasikalbėti. Dar kelias minutes pareigūnas bandė mane įkalbėti pabendrauti „artimiau“. Tačiau pagaliau atšlijo. Išsisukau sakydama, jog dabar man jau reikia važiuoti namo. Aptarėme kito susitikimo laiką. Į sostinės centrą tarnybiniu automobiliu, ant kurio puikuojasi mėlynos spalvos švyturėliai, mane parvežė D.Kazlausko iškviestas vairuotojas. „Kitą kartą, kai tu važiuosi pas mane, tokia mašina tave ir paimsiu iš darbo, ir parvešiu namo“, – atsisveikindamas žadėjo pareigūnas. Dar keletą dienų susirašinėjome trumposiomis žinutėmis bei elektroniniais laiškais. Labiausiai D.Kazlauską domino, kada vėl galiu pas jį atvažiuoti. „Labai tavęs norėjau. Turi pažadėti man atsiduoti kitą kartą“, – po kelių dienų tokią žinutę į mano telefoną atsiuntė pareigūnas. Panašios buvo ir kitos jo žinutės. D.Kazlauskas rašė, kad manęs ilgisi, ir kad apie mus kartu galvoja „įjungęs vaizduotę“. Vienos žinutės pabaiga buvo itin konkreti: „Turėsi būti mano“. To man pakako.
Pasimatymas – su docentu
Į mano pažinčių skelbimą internete atsiliepė ir vieno sostinės universiteto docentas. Laiškus jis taip pat rašė iš tarnybinio elektroninio pašto, todėl sužinoti jo darbą ir pareigas nebuvo sunku. Sutarėme susitikti sostinės Gedimino prospekte, prie Centrinio pašto. Nors nevėlavau ir atėjau net keliomis minutėmis anksčiau, vyras jau laukė. Vidutinio ūgio, šviesokų plaukų „paramos teikėją“ išvydau jau iš tolo. Apsipažinti negalėjau – stovėdamas prie Centrinio pašto jis įnirtingai dairėsi į viskas puses. Priėjau ir pasisveikindama ištiesiau ranką. Gediminu prisistatęs vyras atrodė kažko išsigandęs ir sutrikęs. Bent jau taip nusprendžiau stebėdama jo neramų, į šalis lakstantį žvilgsnį. Neskubėdami patraukėme į greta esančią kavinę. Įsitaisėme lauke. Pokalbį teko pradėti ir nuolat palaikyti man. Mat vyrui bendrauti sekėsi sunkokai. Gediminas pasakojo, kad į moterų skelbimus pažinčių tinklalapiuose atsako dažnai. Tą pačią dieną jis parašė ne tik man, bet ir maždaug dar dešimčiai moterų. Kodėl jis taip elgiasi, nesupratau, tačiau atrodo, kad tai – jo gyvenimo būdo dalis. Gediminas sakė esąs nevedęs: „Aš esu senbernis. Vis maniau, kad tuoktis anksti. O dabar... Yra kaip yra“. Priėjo padavėja. Paprašiau puodelio kavos ir brendžio. Vyras – irgi.
Apie paramą žadėjo pagalvoti
Dar šiek tiek pasikalbėjome apie šį bei tą. Užsiminiau ir apie finansinę paramą – juk dėl to ir susitikome. Tačiau vyras staiga nutilo. Tik sėdėjo ir žiūrėjo į mane. Tarytum į ateivę iš kitos planetos. Po kelių minučių jis nusuko akis ir ėmė muistytis kėdėje. „O tu ar tikrai ieškai būtent to?“ – nedrąsiai paklausė. Patikinau, kad taip, – neva sumažėjo mano atlyginimas ir reikia grąžinti paskolą. Gediminas pasikasė galvą ir pažadėjo apie tai dar pagalvoti. Jaučiau, kad šitoks tiesmukas mano paaiškinimas jo nesužavėjo. Tiesa, vyras stengėsi neišsiduoti, nuo jo veido nė akimirką nedingo šypsena. Tačiau staiga jo žvilgsnis pasikeitė – žvelgė į mane, lyg pirmą kartą prieš savo akis matytų prostitutę. „Tau šiandien tos paramos reikia?“ – išsigandusiu balsu paklausė. Išgirdęs, jog nebūtinai, nusiramino. Baigėme gerti kavą. Su Gediminu išsiskyrėme draugiškai. Vyriškis pažadėjo paskambinti. Bet jo skambučio taip ir nesulaukiau. Po mūsų pasimatymo Gediminas parašė man tik vieną trumpąją žinutę telefonu bei vieną elektroninį laišką.
Apžiūrėjo iš automobilio
Pasimatymą man paskyrė ir verslininkas. Apie jį iš elektroninio laiško žinojau tik tiek, kad tai – vedęs keturiasdešimtmetis. Susitikimo vietą sutarėme ten pat – prie Vilniaus centrinio pašto. Nuėjau laiku, bet vyriškio dar nebuvo. Stovėjau ir dairiausi. Neiškentusi paskambinau jam telefonu. „Aš jau čia, ieškau, kur automobilį pastatyti“, – atsiprašydamas, kad vėluoja, pasakė vyras. Laukiau toliau. Netrukus pastebėjau lėtai Gedimino prospektu riedantį mėlynos spalvos automobilį. Nuojauta neapgavo. Automobilis stabtelėjo, ir kaip tik tuomet suskambo mano mobilusis telefonas. Vyras pasiteiravo, ar prie pašto stovinti moteris – iš tiesų aš. Išgirdęs teigiamą atsakymą pasakė netrukus ateisiąs. Automobilis nuvažiavo, o po kelių minučių pasirodė ir pats jo šeimininkas. „Kęstutis“, – ištiesęs man ranką prisistatė vyriškis ir kelis kartus apsidairė. Atrodė įsitempęs. Apsirengęs jis buvo paprastai – kelnės, marškinėliai, striukė. Kęstutis pasiūlė nueiti išgerti kavos. Ėjo kiek susikūprinęs. Užsukome į šalia Centrinio pašto esančią kavinę. Pietų metas – žmonių daugybė, todėl kalbėtis teko tyliai.
Kas mėnesį – po 500 litų
Kęstutis atsilošė kėdėje ir, atrodo, ėmė atsipalaiduoti. Įtampą veide pamažu keitė šypsena. Vyras ėmė pasakoti apie save. Jis turįs kelias nuosavas vaistines. Be to, dar užsiima kažkokiomis statybomis. Gyvena nuosavame name viename Vilniaus rajonų. Name yra šeši kambariai. Žmona gyvena trijuose, jis – kituose trijuose. „Tarp mūsų kaip ir nieko jau nėra, lytinio gyvenimo negyvename“, – tiesiai šviesiai išrėžė. Kalboms apie orus verslininkas laiko negaišino. Pasidomėjo, kodėl ir kokios paramos man reikia. Suokiau tą pačią pasaką – sumažėjęs atlyginimas, banko paskola. Dar pridėjau vaikų išlaikymą. Kęstučiui atrodė keista, jog man nepadeda vyras. Tačiau jam mano sąlygos buvo priimtinos – už susitikimus jis gali atsilyginti. Pinigais arba dovanomis – kaip geriau man pačiai. Man, žinoma, labiau reikėjo pinigų. Taip jam ir pasakiau. „Sakyk, kiek reikia. Galime tartis. Kaip nori – ar už vieną kartą, ar, tarkim, už mėnesį“, – pasiūlė verslininkas. Man tiko už mėnesį. Suderėjome 500 litų. Už juos man su Kęstučiu tektų susitikti kelis kartus per savaitę viešbutyje. Už viešbutį, žinoma, moka jis. „Jei vyras tau nepadeda, aš atliksiu jo pareigą. Tai tarsi kompensacija už vyrišką giminę“, – tokį savo dosnumą motyvavo Kęstutis.
Pasakojo apie nelegalų verslą
Aptarę komercinę pasimatymų pusę, toliau gurkšnojome kavą. Kęstutis pasiguodė, kad jo verslas – bendras su žmona, todėl skyrybų klausimas komplikuotas. „Juk tai farmacija. Yra vadinamojo pilko verslo. Ne juodo, o būtent pilko. Tarkim, už tam tikrą paslaugą vaistų gamintojų įmonės apmoka keliones ar dar kokią nors paslaugą padaro“, – pasakojo verslininkas. Daugiau apie savo darbą jis nekalbėjo. Kur kas malonesnė tema vyriškiui – būsimi mūsų pasimatymai. Jį domino, kada galėsime vėl susitikti. Pirmąjį intymų pasimatymą sutarėme po kelių dienų.
Labiausiai domino kaina
Per porą savaičių man parašė apie 200 vyrų, ištroškusių parduodamos meilės. Vieni teiravosi kainos, kiti prašė nuotraukos. Daugumą vyrų neslėpė turį šeimą. Preliminari kaina – 100-150 litų už susitikimą. Bemaž visi rašiusieji domėjosi, ar turiu vietą, kur galėtume pasimatyti. Jeigu ne, tada tektų nuomotis viešbutį. O tai – papildomos išlaidos. Kelių pretendentų užsiprašiau 200-250 litų už pasimatymą. Bet kone sutartinai jie tvirtino, kad tokia suma – per didelė. „O ką gali padaryti už šiuos pinigus? Mane domina oralinis, analinis seksas“, – klausė Mariumi prisistatęs 32 metų vyras.
Už grupinį seksą mokėtų daugiau
„Laukiniu mustangu“ pasivadinęs vilnietis parašė man ilgą laišką. Nustebau, nes daugelis vyrų nesivargino ir brūkštelėdavo vos kelis žodžius. „Rašo tau 36 metų aukštas, tamsių plaukų vilnietis. Gyvenime tikrai nesu šykštus, už suteiktą malonumą negailiu nei pinigų, nei dovanų. Taip atsitiko, kad išsiskyriau ir dabar gyvenu vienas, bet nesijaučiu vienišas. Darbas, o laisvu laiku stengiuosi nesėdėti namie, mėgstu žaisti boulingą, biliardą, po klubus pasitrankyti, į kazino užsukti. Jei nori turėti pastovų, tave gerbiantį, suprantantį ir remiantį draugą, parašyk man. Nesu iš tų, kurie kiekvieną vakarą ieško naujų merginų, šiais laikais tai ir pavojinga. Ieškau pastovesnės draugės, per daug neįsipareigodamas“, – rašė vilnietis. Ėmėme susirašinėti. Bet po kelių laiškų paaiškėjo, kad „mustangas“ ieško ne tik tradicinio sekso. Vyras paaiškino, kad jam reikia tokios moters, kuri galėtų mylėtis ne tiktai su juo, bet ir su jo draugu. Už grupinį seksą vyras žadėjo ir gerokai didesnį atlygį. Be to, jam reikia ir analinio sekso. „Laukinis mustangas“ aiškino, kad jokia moteris neišlaikys šalia savęs vyro, jei lovoje bijos naujovių. Vyrams rutina atsibosta. Tačiau į mano pasiūlymą susitikti akis į akį ir pasikalbėti vyriškis nesureagavo. Jo laiškų nebegavau. Gal jau rado tinkamą sugulovę?
Atlygis – vokelis su pinigais
„Neeiliniu vilniečiu“ prisistatęs Darius žadėjo kone aukso kalnus. 33 metų vyriškis rašė esąs ne eilinis vilnietis, o užimantis aukštesnes pareigas. Daug laisvo laiko jis neturi – darbo reikalais tenka daug keliauti. Jei noriu, į kelionę jis žadėjo pasiimti ir mane. Taip pat gali pakviesti į prabangius restoranus bei klubus. Už seksą vyras žadėjo dosniai atsilyginti. „Gerbiu merginas, be to, tikrai nesu šykštus, ko norės tavo širdelė, tikrai gausi, nesvarbu, ar tai brangus žiedukas, ar kad ir vokelis su babkėmis. Kaip ir kiekvienam vyrui man svarbus seksas ir už tai galiu būti labai dosnus“, – rašė Darius. Toliau laiškuose jis ėmė mane kamantinėti apie tai, kokios pozos man patinka ir koks seksas yra priimtinas. Už analinį seksą Darius pasiūlė 500 litų. Jis aiškino ieškąs moters be tabu. Nuo to, ką vyras iš jos gauna, priklauso ir atlygis. „Analinio ne visos sutinka. Nors iškart siūlau nuo 500 litų. Man reikia įvairaus sekso įvairiose vietose. Pradedant oraliniu ir baigiant analiniu. Ieškau naujovių, naujų pozų. Tu juk turi patirties? O grupinį irgi esu išbandęs – Vilniuje yra svingerių klubai, turbūt girdėjai“, – dėstė Darius. Eiti į aklą pasimatymą vyras atsisakė. Pareikalavo, kad prieš tai atsiųsčiau jam savo erotinę nuotrauką.
Rimtas skelbimas nesudomino
Šio tyrimo pabaigoje į interneto pažinčių tinklalapį įdėjau dar vieną skelbimą. Jo tekstas buvo visiškai priešingas ankstesniam. Rašiau, jog ieškau nevedusio ir vienkartiniais nuotykiais nesižavinčio vyriškio rimtai bei nuoširdžiai draugystei. Gavau tik du laiškus.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas