Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Rusijos politika ir sprendimai


Rusija neketina atsisakyti Kurilų salų  
Rytis Daraskevičius, Savaitraštis „Veidas“, 2006 08 24 
Jau šeštą dešimtmetį Japonija reikalauja grąžinti jos šiaurines teritorijas. Pabuvus Kunašyro saloje tampa aišku, kad rusai nenori jų atiduoti
(Specialiai "Veidui" iš Kurilų)
Praėjusią savaitę Kurilų salas vėl sukrėtė "žemės drebėjimas". Seismiškai aktyvioje Tolimųjų Rytų zonoje, regis, tai nieko neturėtų stebinti. Tačiau šis buvo stipresnis - įvykio aidas nusirito net iki Maskvos ir Tokijo, priversdamas vėl prisiminti nuo Antrojo pasaulinio karo tebesitęsiantį teritorinį konfliktą. Ginčytinuose vandenyse sulaikant japonų brakonierių laivą "Kesinmaru 31" buvo nušautas 35-erių metų Mitsuhiro Morita, kiti trys žvejai sulaikyti. Japonija pareiškė Rusijai protestą ir pareikalavo atsiprašymo, o ši pareiškė apgailestaujanti dėl žvejo mirties, tačiau iškėlė baudžiamąją bylą sulaikyto laivo kapitonui. Jau šeštą dešimtmetį Japonija reikalauja grąžinti jos šiaurines teritorijas, kurios nutolusios nuo Hokaido salos vos per 40 km. Šalys nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos vis dar nepasirašiusios taikos sutarties.
Atskirti nuo pasaulio
'Tai cunamio paskandinti laivai", - paaiškina vienas keleivis, pamatęs, kad labai nustebęs dairausi po Južno Kurilsko uosto ekvatoriją. Nedidelis laivukas, papuoštas užrašu rusų kalba, neva japonų tautos draugiškumo ženklan veža pusšimtį iš Sachalino į Kunašyro salą atplaukusių žmonių nuo reide sustojusio garlaivio. Nykus vaizdas atsiveria prieš mūsų akis: ant aukšto skardžio rūkuose skęstantis nedidelis apšiuręs miestas, įlankos pakrantėse rūdijantys kelios dešimtys apleistų laivų. Nors pražūtingas žemės drebėjimas ir cunamis įvyko jau prieš gerą dešimtmetį, laivai pamažu bangų ir laiko ardomi tebestovi iki šiol. Mūsų laivelis laviruodamas tarp kyšančių stiebų prisišvartuoja prieplaukoje - pasieniečiai kruopščiai tikrina atvykėlių leidimus. Išlipus į krantą tenka praeiti pro vienas ant kito suverstų senų automobilių krūvas, kol vingiuotu žvyrkeliu pakilę į viršų atsiduriame Južno Kurilske. Apatinė miesto dalis apleista - po žemės drebėjimo salą paliko daugybė gyventojų, kiti persikėlė į aukštutinį miestą. Apie 5 tūkst. gyventojų turinčioje salos sostinėje - sujudimas. Garlaivis atgabeno šviežių daržovių, sezoninių darbininkų žuvies įmonėms, keletą šauktinių ir karininkų karinei bazei ir vieną kitą turistą. Neasfaltuotomis miesto gatvėmis pirmyn atgal zuja japoniški džipai, kurių vairai dešinėje, kyla dulkės ir loja šunys. Miestelyje veikia dyzelinu kūrenama elektrinė, mokykloje mokosi apie 800 mokinių, yra alaus fabrikas, kepykla, leidžiamas laikraštis "Pasienyje", dirba kelios kavinės, daugybė nedidelių parduotuvių, trys viešbučiai ir krašto muziejus. Tik prieš metus salą pasiekė mobilusis ryšys, tačiau kol kas jis labai silpnas - veikia tik sostinės ribose. Orų prognozes galima sužinoti internete, kuris, nors ir labai lėtas, bet bent jau yra. 'Tai irgi žemės drebėjimas?" - klausiu vietinių gyventojų prie centrinėje aikštėje stūksančio vaiduokliško pastato be langų. "Ne, tai 1991-ieji", - atsako. Sugriuvus Sovietų Sąjungai, nutrūko finansavimas, daugybė pradėtų pastatų liko nebaigti. Prie vienų nebaigtų statybų tebestovi surūdijęs kranas. Pasak vietinių, salų gyventojai praktiškai buvo palikti tvarkytis patys. Vieną kartą per savaitę salą aplanko keleivinis garlaivis - juo galima nuplaukti į gretimas Šikotano ir Inturupo salas arba į rajono centrą Sachaliną. Kelionė iki Sachalino trunka pusantros paros. Žiemą, užšalus Ochotsko jūrai, garlaivis plaukia penkias paras neužšąlančiais sąsiauriais tarp Japonijos salų. Dėl itin dažno rūko lėktuvų skrydžiai D.Mendelejevo oro uoste atšaukiami beveik kasdien. Dar japonų laikais statytas oro uostas buvo skirtas kamikadzių lėktuvams. Esant blogam orui japonai naudojo dar du pakilimo takus, kurie iki šių dienų neišliko. Nepaisant didelio uždarbio, saloje trūksta darbo jėgos, ypač rugpjūčio-spalio mėnesiais prasidėjus lašišų nerštui. Norinčiųjų čia padirbėti vasarą netrūksta, tačiau dėl blogai sutvarkyto susisiekimo kai kurie darbininkai bilietų į laivą Sachalino uostuose laukia visą savaitę. Prasidėjus lašišų nerštui žuvys dideliais būriais apsupa salos pakrantes, o vėliau įplaukia į upes ir upelius neršti. Lašišinės žuvys - kundža, kuprė, keta - tuo metu gaudomos dėl ikrų. Vidutinis žvejo atlyginimas - 2 tūkst. litų, o narai, jūros dugne renkantys valgomus moliuskus, sakėsi uždirbą nuo 5 tūkst. JAV dolerių per mėnesį. Tačiau net esant tokiems, palyginti su kitomis Rusijos provincijomis, milžiniškiems atlyginimams, retas kuris ryžtasi pasilikti gyventi Kuriluose ilgesnį laiką. Elektros energija, maistas, namų šildymas čia apie 30-40 proc. brangesnis nei žemyne. Jaunimui salose trūksta pramogų, o gyvenimo sąlygos itin atšiaurios, tad daugelis išvykusiųjų studijuoti atgal nebegrįžta.
Būdavo daug Baltijos šalių piliečių
Pabuvus Kunašyro saloje tampa aišku, kad rusai nenori atiduoti japonams Kurilų. Kunašyro sala yra tikras gamtos perlas. Čia įkurtas Kurilsko draustinis, yra keturi veikiantys vulkanai, gyvena per 200 rudųjų meškų, auga magnolijų ir bambukų sąžalynai, iš žemės gausiai trykšta gydomieji terminiai vandenys, pakrantėse pasirodo ruonių, delfinų ir banginių. Nors salą beveik kasdien sukrečia nedideli (iki 2 balų) žemės drebėjimai, jų praktiškai nejauti. Vis dėlto nereti ir stipresni drebėjimai, dėl to namai statomi ne aukštesni kaip triaukščiai, o keliai nedengiami asfaltu. Šiaurinėje salos dalyje kyšo 1819 m aukščio vulkano Tiatios viršūnė - tai vienas taisyklingiausių ugnikalnių pasaulyje. Po pastarojo jo išsiveržimo 1973-iaisiais salos Šiaurėje žmonės nebegyvena. Sovietmečiu atvykstančių pasigrožėti Kunašyru turistų buvo gan daug. Sutikę keliautojus iš Lietuvos beveik visi vietinai prisimindavo, kad prieš du dešimtmečius "zdies pribaltov mnogo bylo" (čia būdavo daug Baltijos šalių piliečių). Šiandien turizmo plėtrai ypač trukdo sudėtingas susisiekimas bei griežta pasienio zonos tvarka. Norint pakliūti į Kurilų salas pirmiausia reikia gauti leidimą pasieniečių dalinyje Sachalino sostinėje Južno Sachalinske. Užsieniečiams reikia gauti papildomą leidimą iš vietinio saugumo skyriaus - tai nieko nekainuoja, bet gali trukti nuo vienos iki kelių parų. Norintiesiems keliauti po Kurilsko draustinį reikia gauti dar vieną leidimą Južno Kurilsko draustinio direkcijoje. Jis kainuoja 10 JAV dolerių parai. Čia pat galima gauti patarimų, kur nuvykti, ar net užsisakyti gidą. Dėl ypač tankios augmenijos po Kurilų salas beveik neįmanoma keliauti ten, kur nėra praminto kelio ar lako. Kunašyre verta aplankyti vienu iš gamtos stebuklų laikomą Stolbčiato iškyšulį, Tiatios, Mendelejevo ir Golovnino ugnikalnius. Daugelyje vietų, kur iš žemės veržiasi karštieji šaltiniai, dar japonų laikais įrengtos vonios - maudynės jose padeda nuo kaulų, raumenų ir nervų sistemos, ginekologinių bei odos ligų. Gydytis karštosiomis voniomis atvyksta žmonių iš visos Rusijos. Paprastai apsistojamą Južno Kurilsko viešbutyje (kainos nuo 100 Lt parai) ir po salą važinėjama taksi - automobilis ir vairuotojas kainuos dar 100 Lt parai. Atstumai tarp Kunašyro įžymybių nedideli. Galima vaikščioti ir pėsčiomis arba stabdyti automobilius. Kadangi autobusai į pietiniame salos taške esantį Golovnino kaimą važiuoja tik kartą per savaitę, vairuotojai stoja nesunkiai. Sutiktus pėsčius keliautojus vietiniai įspėja apie meškas, kurios išskirtiniais atvejais gali užpulti žmogų. Dėl meškų gausos be ginkluoto palydovo ir šunų ypač nepatariama eiti į šiaurinę salos dalį.
Tikrieji šeimininkai - ainai
Nors dėl Kurilų salų vaidijasi dvi galingos valstybės, kiekviena turinti po pusantro šimto milijonų gyventojų, tikrųjų salų šeimininkų - kurilų ainų - šiuo metu likę vos 17 tūkst. Dabar jie gyvena Hokaido saloje. Būtent ainų gentis gyveno salose iki į jas atvykstant rusams ir japonams. Maždaug prieš tris šimtmečius laivais atplaukę kolonistai rado ainus tebemedžiojančius lankais ir strėlėmis. Rusai ir japonai beveik tuo pat metu Kuriluose pradėjo steigti savo prekybos ir karinius postus. Kelerius metus Kuriluose praleidęs anglų laivo kapitonas Johnas Snow rašo, kad ainai buvo ypač jautrūs, civilizacijos nesugadinti žmonės: "Nors ainas be mažiausios baimės puls mešką, jis apsiverks vos tik jam suduosi". Susidūrimas su civilizacija ainams buvo pražūtingas - dauguma jų mirė nuo europiečių ir japonų atnešto alkoholio ir epidemijų, kiti pamažu asimiliavosi su atvykėliais. Japonai suvežė visus likusius ainus į Šikotano salą dirbti, čia daugelis jų išmirė, o likusieji Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo išvežti į Japoniją. Raudonajai armijai užėmus salą, kurį laiką rusai gyveno ir dirbo kartu su ten likusiais japonų žvejais, vėliau japonams buvo leista išvykti, o iš žemyno atkelta keliolika tūkstančių naujakurių. Šiuo metu Kurilų salose gyvena apie 13 tūkst. buvusių Sovietų Sąjungos piliečių. Dauguma jų kareiviai, pasieniečiai ir jų šeimų nariai. Daugelis japonų klausimu nusistatę neigiamai. Tačiau Ochotsko jūros paplūdimyje teko šnektelėti su iškylaujančiais pasieniečiais, kurie gėrė japonišką degtinę ir gal dėl to palaikė japonų pusę. "Štai ji - Japonija, - mostelėjo kitapus sąsiaurio kyšančių snieguotų Hokaido viršukalnių link pasienietis. - Negi jie tiek šimtmečių gyvenę šalia nežinojo šių salų ir nebendravo su ainais, juk ainų ir Hokaide gyvena. Galų gale jie geriau įsisavinti šį kraštą mokėtų. Užtenka į Japoniją nuvažiuoti, kad skirtumą pamatytum. Juk japonai Kunašyre bent jau gyvenvietėms tinkamas vietas mokėjo parinkti. Štai Južno Kūniškas pastatytas ten, kur stovėjo japonų kalėjimas - čia nuolat tvyro rūkas, net kai visur kitur saulė šviečia. Vis dėlto tai labiau japonų žemė nei mūsų". Apie 80 proc. Kunašyro gyventojų jau yra buvę Japonijoje pagal vadinamąją bevizę programą. Pagal ją Hokaido ir Kunašyro salų gyventojams nereikia vizų vykstant vieniems pas kitus į svečius. Tiesa, žmonės gali plaukti ne kada panorėję, o tik pagal specialiai sudarytą tvarkaraštį. Japonai atveža humanitarinės pagalbos, rodo Kurilų gyventojams išpuoselėtą Japoniją ir žada milžiniškas kompensacijas gyventojams, jei salos būtų grąžintos. Tiesa, rusų patriotizmą tokia akivaizdi propaganda kartais veikia priešingai. "Jie mano, kad mus papirks laivukais ir senais fakso aparatais", - piktinasi 26-erių elektrinės darbuotojas Andrejus. Kiti rusai baiminasi, kad atsiėmę salas japonai į jas atves civilizaciją ir šitaip sunaikins gamtą. O štai sutikti moliuskų žvejai tvirtino, kad tik dėl japonų žuvivaisos įmonių vandenynas iki šiol toks žuvingas. Rusai teturi vieną tokią veisyklą Inturupo saloje, o vien Hokaido saloje jų keliasdešimt. Neigiamą savo įvaizdį neretai sustiprina ir patys japonai. Rusai pastebi, kad atvykę į salas jie dažnai elgiasi provokuojamai.
Vėl didins gyventojų skaičių
Rugpjūčio 16 d. sulaikytame japonų žvejų laive rusų pasieniečiai aptiko apie toną nelegaliai sugautų krabų. Žvejai neturėjo jokių žvejybos licencijų, laive rastas tik kapitono leidimas valdyti laivą. Laivas plaukė be signalinių šviesų ir į pasieniečių raginimus anglų ir rusų kalbomis atsakė tik padidindamas greitį ir pasukdamas Japonijos link. Sustojo tik į jį paleidus kelias kulkosvaidžio serijas. Šiemet tai jau penktas kartas, kai rusų pasieniečiai sulaikydami brakonierius panaudoja ginklą. Tris kartus buvo šaudyta į rusų laivus. Dėl to, kad japonų žvejai brakonieriavo, nekyla jokių ginčų - abi pusės nesutaria tik dėl to, kieno vandenyse buvo japonų škuna. Tačiau pirmą kartą po penkiasdešimties metų nuo rusų pasieniečių rankos žuvęs japonų žvejys vėl atgaivino aktyvias diskusijas šia tema. Rusija yra pasiūliusi Japonijai grąžinti gyvenamą Sikotano salą ir keletą negyvenamų Mažųjų Kurilų salelių. Politologai mano, kad jei Japonija sutiktų su šiuo siūlymu, salos būtų grąžintos. Tačiau Japonija nenori pasitenkinti šiomis salelėmis, kurios yra tik nedidelės uolos, plaunamos penkiametrinių Ramiojo vandenyno bangų, ir reikalauja gražinti ir dideles bei gamtinių išteklių turtingas Kunašyrą bei Inturupą. Nors japonai tvirtina, kad po salų okupacijos į Hokaido salą pasitraukė per 17 tūkst. Japonijos piliečių, rusai teigia jų ten gyvenus vos 6-7 tūkst. Be to, pasak rusų, japonai per kelis salų valdymo dešimtmečius taip ir nebuvo pastatę stacionarių pastatų. Priėmus ekonominę ir socialinę salų plėtros programą per dešimtmetį rengiamasi Kunašyre pastatyti rimtesnį oro uostą ir iki maksimumo padidinti gyventojų skaičių. Matyt, taip galutinai palaidojant Japonijos viltis atgauti šiaurines teritorijas. Tam jau skirta 18 mlrd. rublių.
Pietų Kurilams svarbios datos:
1643 m. Kurilus atrado olandas De Frizas.
1855 m. sudaroma Simodo sutartis. Pagal ją Inturupas, Kunašyras ir Mažieji Kurilai atitenka Japonijai.
1875 m. Peterburgo sutartimi Rusija atiduoda Japonijai visas Kurilų salas mainais į pietinę Sachalino dalį.
1884 m. japonai perkelia visus ainus į Šikotaną, taip palikdami likusias Kurilų salas negyvenamas.
1945 m. Sovietų Sąjunga, remdamasi Jaltos susitarimu tarp SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos, okupuoja Kurilų salas.
1951 m. San Francisko konferencijoje Japonija atsisako pretenzijų į, pasak jos, šiaurines teritorijas, tačiau SSRS sutarties nepasirašo.
1956 m. buvo atkurti diplomatiniai santykiai tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos, tačiau formali taikos sutartis nepasirašyta.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas