Politinės technologijos

Interesų technologijos

Skandalų technologijos

Reklaminės technologijos

Gandai ir intrigos

Informaciniai karai

Žvilgsnis į žiniasklaidą

Žurnalistų ir leidėjų teismai

Žiniasklaidos sukelti skandalai


Skandalai Lietuvoje


"Įvykius Lietuvoje režisuoja nematoma ranka" 
Gediminas Rėklaitis, Dienraštis "Respublika", 2006 09 16 
Vienas žinomiausių Lietuvos diplomatų Vygaudas Ušackas pradeda prisitaikyti Londone. Naujasis Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje džiaugiasi puikiais abiejų šalių santykiais ir geriausiu to įrodymu - spalio viduryje vyksiančiu Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vizitu į Lietuvą.
Namas - iš Osamos
V.Ušackas su šeima Londone įsikūrė ne prabangiuose ambasadorių pamėgtuose rajonuose Čelsyje ar Kinsingtone. Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Anglijos sostinėje pasirinko namą su kiemu šveicarų kotedžo rajone (pavadinimas kilęs nuo netoliese esančios senovinės užeigos - red. past). "Turime amerikonišką antspaudą ir žinome, kad gerokai lengviau užmegzti ryšius, kai turi palankią aplinką. Vienas tokių palankių kriterijų - kiemelis, kuriame galime priimti svečius, išsikepti mėsos ar dešrelių, ir taip lengviau susipažinti su žmonėmis", - priimdamas žurnalistus iš Lietuvos šyptelėjo V.Ušackas. Rajonas iš tiesų ne geriausias - pro naujos Ušackų rezidencijos langus matyti netoliese esantys keliolikos aukštų pastatai su socialiniais būstais. Naują rezidenciją Adelaidės kelyje V.Ušackas išsinuomojo iš vieno irakiečių verslininko. "Jo vardas Osama, tad iš pradžių net išsigandau. Bet jis į Britaniją su šeima emigravo prieš 20 metų bėgdamas nuo Saddamo Husseino režimo. Pastaruoju metu jį prislėgė rūpesčiai, mat Irake teroristai prieš tris savaites pagrobė jo tėvą, kuris yra Irako olimpinio komiteto pirmininkas", - apie namo savininką pasakojo V.Ušackas. Vos prieš tris savaites į Londoną atvykęs ir tik spalio pradžioje per pompastišką ceremoniją Bakingamo rūmuose karalienei Elžbietai II skiriamuosius raštus įteiksiantis diplomatas tvirtina, kad naujasis darbas jam patinka. Tiesa, V.Ušackas "Respublikai" prisipažino, kad neatsisakytų tapti visos Lietuvos diplomatijos vadovu - užsienio reikalų ministru. Šią vasarą V.Ušacko pavardė buvo paminėta tarp kandidatų į šį postą, bet vėliau pasirinktas Petras Vaitiekūnas. "Bet kuris kareivis norėtų tapti generolu. Bet tai priklausys ir nuo politinės situacijos bei to, ar jausiu aukščiausių politikų pasitikėjimą", - pabrėžė naujasis Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Režisuoja nematoma ranka
Naujuose namuose Londone ambasadorius Vygaudas Ušackas davė išskirtinį interviu "Respublikai".
- Ar Jus stebina, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) atsidūrė Lietuvoje dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos kilusio skandalo epicentre? - paklausė "Respublika" V.Ušacko.
- Manau, diplomatinė tarnyba visada yra nematomuose kovos apkasuose. Galbūt kiti žmonės ne visada tai pastebi ar nori suprasti, bet mums, diplomatams, neretai tenka kovoti prieš negeranoriškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusias interesų grupes ir jų siekius. Todėl pastarajam skandalui nesu linkęs teikti didelę reikšmę, nes ta aplinka, kurioje dirbu, man yra neblogai žinoma ir tam tikri Lietuvai priešiški interesai gana akivaizdžiai įžiūrimi.
- Skandalo sūkuryje atsidūrė ir Jūsų kolegos - URM sekretorius Albinas Januška ir VSD direktoriaus pavaduotojas Darius Jurgelevičius. Kaip vertinate jiems metamus kaltinimus?
- Asmeniškai labai gerai pažįstu tiek Albiną Janušką, tiek Darių Jurgelevičių, esame daug kartu dirbę. Neturiu jokių abejonių dėl šių žmonių patriotiškumo, valstybiškumo ir padoraus elgesio. Manau, kad pastaruosius įvykius Lietuvoje režisuoja nematoma ranka, kuri stengiasi įgyvendinti savo interesus. Mums reikia būti labai budriems - nepasiduoti įvairioms provokacijoms.
- Tai kas ta nematoma ranka ir iš kurios pusės jį yra kreipiama į Lietuvą?
- Palieku jums, žurnalistams, tai išsiaiškinti.
- Po VSD karininko Vytauto Pociūno žūties buvo iškelta daug versijų. Ką galite pasakyti apie kai kurių politikų pareikštą nuomonę, kad diplomatą nužudė Baltarusijos slaptosios tarnybos?
- Tikrai nežinau visų šio tragiško įvykio aplinkybių. Nenoriu spekuliuoti ir dalyvauti neatsakinguose žaidimuose. Man žinoma tik viena įvykio pasekmė - netekome gabaus ir valstybiškai mąsčiusio žmogaus.
15 metų į praeitį
- Kokius Jūs matote pagrindinius dabarties Lietuvos diplomatijos iššūkius? Kur jie bus sunkesni - užsienyje ar šalies viduje, kur veikia Jūsų paminėtos tamsios interesų grupės?
- Labai įdomus klausimas. Pasikartosiu, kad galbūt nevertėtų sureikšminti tų vidaus kovų. Drįsčiau teigti, kad po 15 nepriklausomybės metų Lietuvos diplomatijoje susiklostė paradoksali padėtis: pasiekę savo svarbiausius strateginius tikslus ir įstoję į NATO ir Europos Sąjungą, vėl susiduriame su problema, nuo kurios pradėjome, - santykių su Rusija. Tai ir yra didžiausias šiandienos iššūkis mūsų diplomatijai - konstruoti pozityvius santykius su didžiąja kaimyne. Psichologiškai ir moraliai esame pasirengę atversti naują puslapį santykių su Rusija istorijoje. Politinio konsensuso dar neturime dėl paprastos priežasties - pačios Rusijos politikos. Netgi būčiau linkęs pritarti kai kurių ekspertų nuomonei, kad Rusija paprasčiausiai neturi politikos savo kaimynių atžvilgiu.
- Ką turėtų padaryti Lietuvos diplomatai, kad naujas puslapis vis dėlto butų atverstas?
- Turime suformuoti naują santykių su Rusija paradigmą, kuri būtų paremta Vakarų šalims būdingomis vertybėmis - žmogaus laisve, demokratija, spaudos ir žodžio laisve, rinkos ekonomika. Be abejo, turime nepamiršti ir savo interesų. Nepabijosiu pasakyti, jog Lietuvos nacionalinis interesas yra tai, kad Rusija taptų rinkos ekonomiką plėtojančia demokratiška valstybe. Todėl pirmas ir svarbiausias žingsnis ta kryptimi - Lietuvos draugų rato Rusijoje plėtimas.
- Tada kaip paaiškintumėte tai - Lietuva tampo liūtą už ūsų? Turiu omenyje mūsų šalies aktyvią veiklą Rusijos interesų zonoje - Ukrainoje, Gruzijoje, kitose Kaukazo šalyse?
- Turime realiai suvokti, ką galime pasiekti. Mūsų galimybės daryti įtaką pačiai Rusijai gana ribotos. Nors Rusiją suvokiame kaip iššūkį, taip pat turime pripažinti, kad ne Lietuva Rusijai gali parodyti pavyzdį. Didžiausias poveikis rusų sąmonei bus padarytas, jei įvyks tikros permainos Ukrainoje. Rusai tiesiog natūraliai klaus, kodėl jie gyvena kitaip nei ukrainiečiai. Todėl Lietuvos pastangos padėti Gruzijai ir ypač Ukrainai prisideda prie mūsų pačių tikslų įgyvendinimo.
Atsigręžimas į Vakarus - neišvengiamas
- Kaip manote, ar Jūsų minima santykių vizija neatsitrenks į paprasčiausią sieną - agresyvią Rusijos energetinę politiką, kurios priverstos paisyti beveik visos Europos šalys?
- Manau, energetinė politika yra tik viena iš dabartinės padėties Rusijoje pasekmių. Jei Rusija žengs mano minėta kryptimi demokratėjimo link, bus galima tikėtis ir spartaus laisvosios rinkos formavimosi. Elementariausias pavyzdys - Rusijos dujų monopolininkas "Gazprom", neturintis konkurencijos savo šalyje ir keliantis galvos skausmą visai Europai. Tačiau neseniai teko skaityti energetikos specialistų, tarp jų ir Rusijos, studijas, kuriose prognozuojama, kad po 4-5 metų Rusija susidurs su didžiulėmis problemomis dujų sektoriuje - paprastai kalbant, ims trūkti pajėgumo išgauti dujas, jas transportuoti. Nėra pakankamai investicijų į naujas gavybos vietas, naujus vamzdynus ir senųjų remontą. Rusijos specialistai apskaičiavo, kad kasmet į šiuos projektus būtina investuoti apie 20 mlrd. JAV dolerių. Net "Gazprom" tai yra per didelis kąsnis, todėl Rusija anksčiau ar vėliau neišvengiamai turės atsiverti Vakarų investicijoms. O atsiradusi konkurencija taps pirmuoju žingsniu į rinkos liberalizavimą.
- Tačiau faktai rodo ką kita. Prisiminkime tą patį dujotiekio Baltijos jūroje projektą su Vokietija, ignoruojant ir net pasišaipant iš Baltijos šalių ir Lenkijos.
- Manau, tai yra trumparegiškumas ir tarpininkų sugebėjimas įtikinti bei taip pasiglemžti milžiniškas lėšas. Mano nuomone, toks projektas tikrai neatitinka Rusijos nacionalinių interesų, o tik padeda mažai žmonių grupei gauti didžiulį pelną. Telieka apgailestauti, kad kai kurios Europos šalys šoka pagal tų tarpininkų dūdelę. Kiek teko bendrauti su Europos politikais, diplomatais, ekspertais, nuolankumo Rusijos tarpininkams politika eina į užmarštį, o tai iš dalies lemia ir pačios Rusijos interesai.
- Labai daug kalbėjome apie permainas Rusijoje. Kada, Jūsų nuomone, jos galėtų prasidėti?
- Nesu žynys ir tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą.

Tinklapio adresai: mediabv.eu
mediabv.lt | mediaclub.lt | ivaizdis.lt |
Į pagrindinį A.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informacijąA.Lukašenka: dėl švedų „pliušinių meškiukų“ akcijos Lietuvai „maža nepasirodys“ Lenkijos URM leidinys „lietuvių okupacija“ Vilniaus krašte Laukiame papildymų su politikų citatomis ir anekdotais Pastebėjus netikslumus, siųskite pataisymus ar informaciją
© Baltijos media centras transportas | transporter | keliai ir tiltai | meridian | eLibrary.lt | fondas